traišus

tráišus, -i adj. (1) Rtr, Š, NdŽ, KŽ, traišùs, -ì (4) ŽIb 1. B riebus, našus, derlingas: Tráiši dirva KI434; R, MŽ, N. Slėniose vietose, kur yra traiši žemė, nereikia sėti kviečius, nes sugulia A1885,222. Visuomet reikia saugoties augmenų (javų, daržovių, vaisių), kurie augę per daug traišiose dirvose Vd. Traišūs kalnai ir šlaitai, aug žolė ir tarpst javai brš. 2. N, KBII117, KI505, K vešlus, tarpus, derlus: Traišūs javai MŽ218. Traišì žolė Stk. Tráišus – sodrus, sakant į želmenis ir medžius Jn. Labai traĩšios roputės buvo Plšk. Kartais pasirodė ir koksai aržuolas, bet vienstypis ir netraišus ant balotos šaltžemės prš. Lygiai kaip apvyniai riečias, taip ir plaukai tokio kūdikio riečias ir traišūs stoj B967.

tráišiai adv. KI505, K, NdŽ, KŽ: Slėniuotuose laukuose labai traišiai auga [kviečiai] A1885,222. ║ riebus, nusipenėjęs: Traišus kūdikis R, MŽ, N.

3. N stiprus, labai geras, putojantis: Alus traišus MŽ. 4. traškus, trūnus, birus: Traiši šaka N. Medis tas yra jau traišùs, t. y. patrešęs, supuvęs J.